Istorijos mokytojai, sekdami mokytojų lituanistų pavyzdžiu, pradėjo rinkti parašus dėl atnaujintos istorijos ugdymo turinio programos. Šis kreipimasis skirtas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei Nacionalinei švietimo agentūrai.

Istorikai ragina mažinti 5-os klasės istorijos dalyko ugdymo turinį, Persijos imperijos temą iš viso išbraukti iš vidurinio ugdymo programos. Tuo tarpu 6-os klasės turinio atsisakyti, o 7-os klasės turinį perkelti į 6-ą klasę. O štai 8, 9 ir 10 klasės atnaujintą ugdymo turinį siūloma išdalinti į ketverius metus: 7, 8, 9 ir 10 klases, kad būtų įmanoma kiek giliau panagrinėti temas.

Tiesa, tokiu atveju septintokai ir devintokai, kurie jau šiais mokslo metais mokosi pagal atnaujintas ugdymo programas, gali turėti spragų, nes bus nesimokę kai kurių temų.

Atnaujintoje vidurinio ugdymo programoje istorikai ragina jau dabar atsisakyti dviejų teminių blokų („Žmogus ir aplinka“ bei „Religijos ir mentalitetai“), kurie, anot parašų rinkimo iniciatorių, yra prasčiausiai parengti ir prie istorijos dalyko „pritempti“, o laiko resursų trūkumas padaro juos dar ir neįgyvendinamus.

Tuo tarpu kitąmet, 2025 m., pagal naują modelį vyksiančiame brandos egzamine siūloma atsisakyti mini esė. Mat mokymo metodikos, pavyzdžių iki šiol nėra, o vaikai per 10 metų ugdymo mūsų mokyklose tam ruošti nebuvo.

Kaip šią situaciją komentuoja atnaujintų mokyklinių istorijos programų atstovai ir recenzentai? Ir kodėl apie programą nebuvo kilę tokių aštrių istorijos mokytojų diskusijų tuomet, kai buvo skirtas laikas atnaujintai programai aptarti.

LRT radijo laidoje dalyvauja Robertas Ramanauskas, istorijos mokytojas, Kristina Masiažinaitė, istorijos mokytoja, Mindaugas Nefas, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos vicekancleris, buvęs atnaujintos istorijos programos recenzentas, vadovėlių autorius, ir dr. Norbertas Černiauskas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prodekanas, vienas iš istorijos programos atnaujinimo darbo grupės narių, vadovėlių autorius.

Ved. Jonė Kučinskaitė